slysti

slysti
slýsti, -ta, slýdo intr. K, Š, DŽ, NdŽ; H181, N, L, slỹsti, sleñda, slỹdo 1. šliuožti slidžiu paviršiumi: Jau mano koja slýsta OG340. Slýsta kojos einant par ledą J. Kaliošai nusnešioję, slýsta Klt. Tas takas vaikų nučiužinėtas, teip sleñda, paeit negaliu Ob. Kaip slydaũ, kad kirtaus an tokios geležies! Alks. Matai, kaip slýsta i mašyna Lk. Slýdo ir išsilaužė koją Dkš. Pasitrauk bent kiek – aš baigiu slysti [nuo sėdynės] A.Vien. Kalnas buvo toks status ir slidus, jog nelaimingieji slysdavo žemyn J.Bil. Su geru tepalu patepi – labai slýsta gerai, ans (laikrodis) negadinas End. Trissyk traukiu i turiu spenį pasišlapyt, o kai sausas, tai neslýsta Jrb. Slystantysis suleidimas taikomas sujungti detalėms, glaudžiai įeinančioms viena į kitą rš. Bijodamas vilkų, lipa medžian, bet apsiavusiam lipt nemožna – slysta kojos LTR(Slk). Jeib mano žingsniai neslystų CII596. ^ Kaip danguj, teip ir ant žemės, o ant ledo visur slysta rš. Nė ant ledu slysta, nė kalbo[je] klysta – kalba kaip skalbte skalba Bdr. ║ slidžiu keliu lengvai važiuoti, eiti: Kad itai rogute (rogėmis), tai slýdai i nuslydai Str. Reikia slýsti į numus Nv. ║ judėti, čiaužti paviršiumi: Dalgis slysta paviršiuo žolės Šts. Irklai buvo neklusnūs – arba per giliai kabino, arba vandens paviršiumi slydo V.Bub. | prk.: Šypsojimai, nors bailiai, slydo per juos Vd. Jo žvilgsnis slydo ežero krantais T.Tilv. Autobuso prožektoriai slydo išilgai plento rš. ║ šliaužti, čiaužti žemyn: Slýsk nu lovos, sėskias kitur – an krėslo Varn. 2. nesilaikyti padėtam ar paimtam, slinkti, smukti, kristi: Ma[n] skepetaitė baisiausia slýsta LKT207(Graž). Man šito skara sleñda i sleñda kaip ledas – negerai su šilkine Alks. Ant vienos pusės nukrausi vežimą – slýsta ar ant kitos, ar į užpakalį Mšk. Ant mano langų lelijos vysta, nuo mano rankų žiedeliai slýsta (d.) Ad. | Atšilo – langai slýsta (tirpsta) Kb. | prk.: Medicina slydo iš dvasininkų įtakos rš. Bitės slýsta iš gyvenimo: laukai visi nupurkšti kemikalais – išlekia bitės Sk. Sodrus keiksmažodis jau slydo nuo liežuvio rš. 3. prk. netekti gero vardo, autoriteto, smukti morališkai: Slydo ne koks padauža, o rimtas, gabus žmogus sp. 4. Dr prk. dvėsti. ║ Lp menk. mirti (apie žmogų).
◊ ãkys slýsta Skd, Užv, Krž, Trš gražu, malonu žiūrėti, negalima atsigėrėti: Ãkys slýdo, kai pamačiau Dov. Prisipirko drobužių – ãkės slýsta Krš. Kelnės paveizėti – akys slydo, tokios buvo puikios, languotos Šts. Kad išaudė samplėšinį – ãkys slýsta, toks dailus Rt. Padirbo brikutę, kad ãkys slýsta Bt. Koks rūmų gražumas! Net ãkys slýsta žiūrint Btg. Tik akis įsmeigęs iš tolo žiūrėjo [į elementorių], net akelės Joneliui slydo Žem. Į jauną juo ãkės slýsta Krš.
iš rañkų slýsta nesiseka (dirbti): Jam darbas iš rañkų slýsta BŽ42. O rytą kilus, rankos tarytum pakulinės: ką ėmė – nesuėmė, kirto – nesukirto, slydo visi darbai iš jų J.Balt.
slýdęs púolęs visada, tuojau pat: Gerai – tai mūs nemato; kai ko reik – tai slýdus púolus ir pas mus Prn.
žẽmė slýsta iš po kójų nesaugu darosi: Bruzdulis vis labiau jaučia, kad žemė slysta iš po jo kojų rš.
\ slysti; apslysti; atslysti; įslysti; išslysti; nuslysti; paslysti; parslysti; praslysti; suslysti; užslysti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • slysti — slýsti vksm. Slidžiù keliù važiúojant rãtai slýsta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sliduoti — sliduoti, uoja, ãvo intr. DŽ, NdŽ, Lp, Klvr, slyduoti 1. žr. slysti 1: Ledai iš visų pusių – lazdos teip ir sliduoja [einant] Ob. Aš nuo pusnes slidavau kap velnias! Grv. Nekaustytos klumpės, labai sliduoja Ig. Iš apačios prikaltos šinos, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • slydimas — slydìmas sm. (2) K, Rtr, DŽ, slydimas (1); H, MŽ 1. → slysti 1: Slydimo paviršius GTŽ. Verstinės ragės netura slydimo Trš. Tai slydimas: manėm, be galvos liksi DūnŽ. Trumpas slydìmas, ir lėktuvas atsidūrė ant tvirtos žemės rš. 2. → slysti 3: Tu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • važiuoti — važiuoti, iuoja ( iuona), iãvo K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ; SD144, SD73, R132, R2103, MŽ174, D.Pošk, Sut, I, M, L, LL323 1. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone: Jei važiuoji, važiuok, jei eini, eik, o čia būti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įslysti — intr. 1. paslydus įkristi: Į eketį įslydęs ir su ledu įlūžęs Žem. Plovės, įslydo į eketę – i plaučių uždegimas Krš. Neįslysk duobėn Š. 2. įsmukti, įlįsti: O paskui jo dešinė ranka ėmė slysti žemyn ir įslydo į liemenės kišenėlę J.Balt. 3. pamažu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ολισθαίνω — (ΑΜ ὀλισθάνω και ὀλισθαίνω) 1. μετακινούμαι ακούσια σε κατωφέρεια ή σε λεία επιφάνεια, κυλίομαι, γλιστρώ («ἔνθ Αἴας μὲν ὄλισθε θέων», Ομ. Ιλ.) 2. μτφ. πέφτω σε ηθικό παράπτωμα ή σε σφάλμα αρχ. 1. παρασύρομαι σε χαμηλότερο σημείο ή καταπίπτω… …   Dictionary of Greek

  • slide — [OE] Slide comes from a prehistoric Germanic *slīd ‘slide, slip’, which also produced English sled, sledge, sleigh, and slither [OE]. Its ultimate source was the Indo European base *slei or *lei , a prolific source of words for ‘slide’. A version …   The Hutchinson dictionary of word origins

  • Schlitten — Sm std. (9. Jh.), mhd. slite, ahd. slito (auch slita f), as. slido Stammwort. Aus g. * slidōn m. Schlitten , auch in anord. sleđi. Instrumentalbildung zu dem nur im Westgermanischen bezeugten * sleid a Vst. gleiten in ae. slīdan, mhd. slīten.… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • šonaslydis — šonãslydis dkt. Šonãslydžio esmė̃ – priver̃sti automobi̇̀lį slỹsti šónu ir kartù važiúoti kuõ tikslesnè trajektòrija, be to, vi̇̀sa tai̇̃ atli̇̀kti kaip įmãnoma didesniù greičiù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apslysti — intr. Rtr; KlG127, SD232, B, N, Sut pasidaryti slidžiam: Kaip pašalis pasileidžia, apslydo visi grumslai, t. y. slidūs tapo J. slysti; apslysti; atslysti; įslysti; išslysti; nuslysti; paslysti; parslysti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”